- ėjinėti
- ėjinė́ti vksm.
.
.
ėjinėti — ėjinėti, ėja, ėjo, ejinėti iter. dem. eiti … Dictionary of the Lithuanian Language
apsiėjinėti — ruoštis, liuobtis: Pamačyj man apsejinėti – jau temsta, ė da niekas nedaryta Ml. Da i mano niekas neapsejinėta Švnč. ėjinėti; apsiėjinėti; atėjinėti; įėjinėti; išėjinėti; nuėjinėti; priėjinėti; suėjinėti; … Dictionary of the Lithuanian Language
atėjinėti — iter. dem. ateiti 1: Aš pažįstu – ana pas mus atejinėjo Dsn. ėjinėti; apsiėjinėti; atėjinėti; įėjinėti; išėjinėti; nuėjinėti; priėjinėti; suėjinėti; užėjinėti … Dictionary of the Lithuanian Language
išėjinėti — intr. 1. iter. dem. išeiti 3. ║ rš. 2. išaugti: Jau bernėkas iš piemenų išejinėjo Tvr. ėjinėti; apsiėjinėti; atėjinėti; įėjinėti; išėjinėti; nuėjinėti; … Dictionary of the Lithuanian Language
nuėjinėti — iter. dem. nueiti 1. ║ Buvo piktu, o prieš veselią pradėjo nuejinėt (lankytis) Švnč. ėjinėti; apsiėjinėti; atėjinėti; įėjinėti; išėjinėti; nuėjinėti; priėjinėti; suėjinėti; … Dictionary of the Lithuanian Language
pavaikščioti — J, Rtr; SD257 1. intr. NdŽ, Slm, Aps kiek vaikščioti, šen ir ten eiti: Tai atejot po kaimą pavaikščiot DrskŽ. Tę pavaikščioj[o], pasdairė melnyčion, kap dirbasi LzŽ. Pas mus po klonius kad pavaikščiotute, tai pavargtute LKT370(Nmn). Būtau… … Dictionary of the Lithuanian Language
priėjinėti — 1. refl. iter. dem. prieiti 14 (refl.): Išgert dažnai jam prisiejinėja tokiam darbe Str. 2. žr. prieiti 19: Man šešiuras priejinėjo (buvo) Ad. ėjinėti; apsiėjinėti; atėjinėti; … Dictionary of the Lithuanian Language
suėjinėti — iter. dem. sueiti: 1. Nieko nesuejinėju Ad. 2. Jau suejinėja svečiai Str. 3. žr. sueiti 7: Paskolos paėmėm, procentas suejinėja, reikia innešinėt Str. ėjinėti; apsiėjinėti; atėjinėti; … Dictionary of the Lithuanian Language
užėjinėti — žr. užeiti 12: Kai užejinėjo vaina, tai visus mano sūnus parinko vaiskan Rš. | Jam dažnai užejinėdavo vidus (vidurių skausmai) Str. ėjinėti; apsiėjinėti; atėjinėti; įėjinėti; išėjinėti; nuėjinėti … Dictionary of the Lithuanian Language
vaikščioti — vaikščioti, ioja (vaikšto), iojo K, Š, Rtr, Kr, vaikščioti, ioja, iojo Pls; SD111, SD25, H, H273 1. intr. Rtr, DŽ1 judėti iš vietos į vietą žingsniu, žingsniuoti: Bevaikščiodamas pavargsi NdŽ. Daktaras užgynė greitai vaikščioti KŽ. Aš vaikštau,… … Dictionary of the Lithuanian Language